Luís Inacio Henriques Fernandes

Se ita kontinua la iha interese, no laiha força atu halo ema kumpri lei hahu kedas husi ita nia inísiu da independênsia, maka ho tempu wainhira korupsaun desenvolve nia-an profundu liu iha ita nia let, maka sei difísil liu atu kombate nia.

Luís Inacio Henriques Fernandes | Presidente Autoridade Munisípiu Manatuto

"Se ita kontinua la iha interese, no laiha força atu halo ema kumpri lei hahu kedas husi ita nia inísiu da independênsia, maka ho tempu wainhira korupsaun desenvolve nia-an profundu liu iha ita nia let, maka sei difísil liu atu kombate nia."

Hare Perfil
1. Jeografia

Manatuto mak munisípiu  ida husi Timor-Leste, ne’ebé lokaliza iha parte leste do capital Timor. Munisípiu ne’e halo fronteira ho Munisípiu Baucau no Viqueque (este), Tasi Timor (sul), Munisípiu Dili, Aileu no Manufahi (oeste) no Tasi Estreito Wetar (norte). Munisípiu referido iha postu administrativu 6 : Natarbora, Soibada, Laclubar, Manatuto, Laclo no Laleia ne’ebé inklui 31 suku.
Demográfikamente, Manatuto iha total de populasaun hamutuk 48,876 (tuir projesaun 2019) no densidade populasaun mak 27,36 ba área 1,785.95 km2. Grupu de populasaun ida ne’e, koalia lian : Tetun, Galoli, Idate Habun no Dadua.

2. Toponímia

Lia-fuan Manatuto etimologicamente, mai hosi lian Galolen ne’ebe significa; “Manu (galo) + Nutu (pica) eh iha Tetum, Manu-Futu”. Ho tempo nia muda ba Manatuto. Maibe, iha balu intrepreta lia-fuan ne’e hosi forma seluk. Buat hotu hanesan versão ne’ebe tenki considera. Conforme narração balu iha tempo uluk iha reino rua; Sau-Raha (agora Soraha), no ida seluk Sau-Lor (agora Saulidun). Iha sira nia aktividade lorloron,.sira nain rua moris keta-ketak, Grupo Sau-Raha hela iha foho Soraha, Grupo Sau-Lor hela iha foho Sauhuhun. Sira nain rua iha liurai idaidak nian. Sira nain rua maun-alin, Loron ida, hosi loro-monu, mai bero ida ho ema grupo ida, iha bero nia tutun, iha manu aman ida. Tuir dalan manu ne’e kokoroek, hodi buka fatin ida atu ema bele simu sira. Maibe laiha ema ida ne’ebe mai hasoru sira, Molok raihun-mutin, sira hare fatin ida ho naran Hiri latar welau. No manu-aman ne’e continua kanta no verso ida ne’e; “koko-roek- koe, Labuta rai, rai mak ne’ebe, Labuta rai, reinu mak ne’ebe“. Nune’e mos ba dala rua, Ba dala tolu, manu aman ida seluk iha foho-oan Malarahun, responde nune’e; “koko-roek-koe, Labuta rai, nia rai mak ne’e, Labuta rai, nia reinu mak ne’e “. Wainhira rona tiha lia-fuan hirak ne’e sira ne’ebe iha bero, hakbesik ba tasi-ibun, Hafoin ne’e, sira ba foho-oan Malarahun. Tuir sira konta foho-oan ne’e mak fatin original Manatuto nian.

3. Istória

Tuir istória, antes Portugues sira estabelese sira nian autoridade iha rai Manatuto, iha ona autoridade tradisional ne’ebé ukun. Iha tinan 1698, Governo Portugues introdús sira nia autoridade, liu husi Governador António Coelho Guerreiro. Iha tinan ne, sira começa halo intervensaun ba Autoridade tradisional sira iha Timor, inklui iha Manatuto. Iha loron 20 de Abril de 1859, liu husi Governador Afonso de Castro estabelese 11 Distritu, Manatuto mos sai hanesan disrtito ida ho nia naran Distritu de Manatuto Vila, no nia sede iha Manatuto ne’ebé kompostou husi reino Bubur-Susso, Kablaqui, Fulau, Faturo no Turiscai. Liu tiha Segunda Guerra Mundial, Governador Oscar Ruas muda komando militar ne’e transforma fali ba Circuscriação Civil ne’ebé kompostu husi postu administrativu civil Barique, Fatuberlihu, Laclo, Laclubar no Laleia. Iha tempu okupasaun indonésia, Manatuto sai hanesan Distritu no ikus mai sai hanesan munisípiu.

4. Klima

Manatuto em geral, iha clima tropical. Maibe, iha mos clima ho temperatura media iha centro-sul (Laclubar e Soibada) no seluk ho clíma húmido (Laclubar, Manatuto/Cribas, Barique  e Soibada). Clíma maran mak iha  Norte (Manatuto-Vila, Laleia e Lacló).

5. Pontu Interese

Pontu interese husi Manatutu mak hanesan: Be tudak Cribas no Igreja Laklubar. Munisípiu ne’e rasik, kuñesidu ho selebrasaun anuál ne’ebé mak hala’o iha tempu bo’ek, kuñesidu ho dansa suru bo’ek. Hahan tradisionál mak hanesan Balixaun.

Postu administrativu

  1. Diresaun Serbisu Munisipal Agençia Fiskalização

    Kontaktu Naran: Agripina de Jesus Morais Soares Telefone: +670 77008275

  2. Serbisu Munisipal Planeamentu Integradu Dezenvolvimentu (SMPID)

    Kontaktu Naran: Antonio Soares da Cunha Telefone: 7704 5683/7583 9165

  3. Diresaun Serbisu Munisipal Agençia Planeamento

    Kontaktu Naran: Evaristo Lima Telefone: 7730 4217/7605 8793

  4. Diresaun Serbisu Munisipal Proteção Civil no Gestão Dezastre Naturais

    Kontaktu Naran: Jose Henrique da Silva Telefone: 7740 1775

  5. Diresaun Serbisu Munisipal Seguransa Alimentar

    Kontaktu Naran: Pedro Antonio Soares Telefone: 7748 5141

  6. Diresaun Serbisu Munisipal Apoio ONG’S No Suku

    Kontaktu Naran: Agripino da Silva S. R. Costa Telefone: 7814 1416

Planu annual

Tinan Total proposta orsamentu Anexu
No data

Orsamentu Anual Alokadu

Tinan Orsamentu Alokadu
No data
Membrus

Kunhese membru konselhu sira

Luís Inacio Henriques Fernandes
Presidente Autoridade Munisípio Manatuto
  • 77304233
  • luishenriquesfernandes1008@gmail.com
Eduardo Guterres
SECRETÁRIO ADMINISTRAÇÃO E FINANÇAS
  • 77259110
  • eduardoguterres89@gmail.com
Luís Inacio Henriques Fernandes
Presidente Autoridade Munisípio Manatuto
  • 77304233
  • luishenriquesfernandes1008@gmail.com
Carlos do Rosario Cabral
Director Servisu Munisípal Finansas
  • 78188013
  • cabralrosario@gmail.com
Antonio Soares da Cunha
Director Servisu Munisípal Planeamento Integrado Dezenvolvimentu (SMPID)
  • 77045683
  • asdcunha@municipio.gov.tl
Rosalia do Espirito Santo da Cruz
Directora Servisu Munisípal Rekursus Humanu
  • 78188013
  • dacruzrosaliarhm@gmail.com
Jose Henrique da Silva
Director Servisu Munisípal Protesaun Sivil Gestaun Dezastre Naturais
  • 78238132
  • jhsilva@municipio.gov.tl

© 2024 Administrasaun Munisípiu Manatuto